smielnus

×smielnùs, -ì adj. (4) žr. smielnas: 1.

smiẽlniai adv.: Plauk per ežerą smiẽlniai, neprigersi Mrk. Smiẽlniai tu su tuo arkliu važiuok Švnč.

2.

smiẽlniai adv. smarkiai: Jis tada smiẽlniai supyko Sb. Tai kad kirtom (ėjom) smiẽlniai – par pusę valandos ir Biržuos Brž.

3. šmaikštus: Buvau įsitaisęs smiẽlnų botagėlį Brž.